BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nieko ipatingo,kas galėtų tave sudominti…

Aš negaliu gyventi be tavęs, be tų minčių apie tave…


Bet aš nemoku gyventi su tavim.


Ir ką gi man daryti? Numirti?


Ir kam visa tai?


Svajonės, mintys, pašnekesiai, barniai, lūkesčiai,


šypsenos, ašaros, sapnai, viltys, vienatvė, ilgesys,


rašalu sutepti popieriaus lapai…


Tu nesupranti manęs.


Ir kam rašai?


Sakai, kad nerašytum, jei nerūpėčiau.


Aš tuo abejoju.


Pats nesupranti, ką darai…


Kodėl tu kankini ir mane, ir save?


Negi verta? Dėl ko?


Nesakyk daugiau nieko…


Bet aš taip tavęs ilgiuosi!..


Beprotiškai.


 …Nors geriau kalnuos pražūti


Negu čia užtroškus dūmuos


Mirti kaip visi.“


Išdavikės ašaros mane išdavė…


 



 


 

Rodyk draugams

Vidinis pasaulis…

Po truputi atsiranda wis daugiau zmoniu mano kelyje, kurie mane supranta, mane gali isklausyt, padet bet kur bet kada ir bet kokiu paros metu.Tie zmones, zmogaus grozi supranta kitaip…jiems nerupi kaip tu atrodai…jiems nereik tawes grazios is isores…jie tiesiog mane turi tokia koke as esu…man nereik zmoniu, kurie butu salia manes ir man priekaistautu, kodel as siandien nepasidazius? kodel mano skirtingos kojnes ar issidraike plaukai…as neieskau draugu su kureis butu galima apsikeisti lupdaziu ar cigaretes pakeleis…man is zmoniu nereik materealiniu ipatybiu…man reik zmogaus widaus..kad bet kada butu galima jam issakys wisas problemas ir sulaukt siltu zodziu bei patarimu…niekada neatsumk zmogaus, kad ir koks jo weidas subjaurotas butu…gal po sita kauke slepiasi tawo sielos draugas, bei ipatingas zmogus…aisku, kiekwienas renkasi pagal sawe…kartais verta pagalwoti ir pakeist sawo nuomone…kadangi cia Lietuwa, manau nedaugelis pritars mano nuomonei…bet juk buwo werta pabandyt ;)*



 

Rodyk draugams

Tikras draugas?

Vos ne vos įsijungiu radijo imtuva… Liūdna daina…shayne ward - No Promises kaip tik tiks…. Ir kažkoks keistas, širdį veriantis jausmas… Lyg būtų įgėlusi širšė , bet ne- kažkas skaudžiau… Prieinu prie pianino ir pradedu skambinti. Ir staiga kiekvienas klavišo paspaudimas virsta vis gilesniu dūriu į organą, kurį žmonės įpratę vadinti širdimi. Kaip keista… Kai buvau dar visai maža mergaitė, atbėgdavau prie mamos ir verkdavau, kad draugė iš manęs atėmė lėlę… Dabar verkiu nes per kelias akimirkas tie patys draugai sukratė mano gyvenimą taip, kaip kad aš mažytė kratydavau maža musytę, suspaustą mažuose delniukuose. Tik menka bėdelė- dabar mamai nepasiskųsiu… O, atrodo, kaip norėčiau visam pasauliui išrėkti savo skausmą… liūdesį… nusivilimą. Ne kiekviena diena mums nesa dziaugsma. Issiskyrimas… Koks liudnas ir kiek daug apimantis sis zodis. Kiekviena diena mes skiriames su nereikalingais daiktais, su kai kuriomis savo mintimis ir svajonemis…. Panasiai ir su zmonėmis… Mes tarsi traukinio keleiviai, keliaujantys drauge, taciau nezinantys kurioje stoteleje kuris islips. O traukinys stoja daznai, del kiekvienos smulkmenos, del ne taip pasakyto ar ne taip suprasto zodzio, ne taip ivertinto gesto, netinkamos veido israiskos… . Kartais po viena, kartais grupelemis. Kartais tai priimame abejingai, kartais jauciame didely skausma sirdyje. O tuo tarpu traukinys juda į prieki, i kazkokius mums nezinomus tolius…Taip ir gyvename,- pazistamu daugeja, o tikru draugu su kiekviena diena tampa vis MAZIAU…. Kartais taip ir norisi stukteleti vairuotojuj, kad jis ijungtu atbuline pavara…. Taciau gyvenimo traukinyje atbulines pavaros nera. Taip ir judame į prieki kasdien likdami vis labiau vienisi….!!!.Rieda ašaros ir iš galvos neišlenda mintys, kurių pagrindinis subjektas- draugai… Toks jausmas, kad vieną dieną gali gyvybę dėl jo paaukot, o kitą jau nori juos perdurti velnioniškomis šakėmis!!! Per žiauriai nuskambėjo? Ną ką padarysi, būtent taip ir jaučiausi vos prieš 48 valandas. Ir stovėdama parduotuvėje salia lentynų, kurios buvo kimšte prikimštos nesveiko maisto, padariau išvadą: draugai, kaip traškučiai- kenksmingai viliojantys. Žmonės mėgsta kartoti, jog draugus renkamės pagal save. Ir aš taip maniau iki to laiko, kol nepajaučiau, jog karo lauke iš viso būrio likome tik aš ir mano nebylys šėšėlis…Na nėra to blogo, kas neišeitų į gera, gal dabar draugus atsirinksiu atidžiau. Hmm, kaip sarkastiškai skamba- „atsirinkti draugus”… Bet jei ne pastarosios dienos turbūt ir toliau galvočiau, kad žodis „draugai” visiem reiškia tą patį ką ir man… Anaiptol! Vienam draugas gali būti be galo didelė jo gyvenimo dalis, kitam- gerų cigarečių bankas arba nuobodus palydovas laikui “prastumti”. Naktis arteja, pucia siltas vejas pro tirsta migla zemen paziurejes menulis vel paskendo debesyse, prieš akis malasi dešimtys spalvotų dėžučių su keturiais ratais, o aš… O aš šypsausi !!! Ir visai ne todėl, jog kažkas trumpam apkandžiojo mano gyvenimo kraštelius, o todėl, jog nei vienas iš jų nesugebės iš manęs atimti tų nuostabių akimirkų, kurias praleidome kartu šviečiant kaitriai saulei ar purškiant lietaus lašeliams… Na jau ne, šito aš jiems tikrai neleisiu!!! Niekas neatims tu dienu kurias praleidomeKARTU!!! ….Prizadu!!!


 


2006-08-18

Rodyk draugams